Dictionary of the Lithuanian Language.
apkalbinėti — 1 apkalbinėti 1. iter. dem. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų Ndz. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo Skdt. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi Psn. Labai negražu kitus apkalbinėti rš. 2. minėti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbinėti — 1 atkalbinėti 1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5. 2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinėk man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalbinėti — 1 iškalbinėti iter. dem. iškalbėti. 1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinėja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinėji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš. 2. teisinti: Anie, kurie… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbinėti — 1 kalbinėti, ėja, ėjo 1. R173, K, M, J, Š iter. dem. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau SD144. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja Dv. Išeik, merguže, su manim kalbinėti N374. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbinėti — 1 perkalbinėti iter. dem. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo S.Dauk. kalbinėti; apkalbinėti; atkalbinėti; įkalbinėti; iškalbinėti; pakalbinėti; perkalbinėti; prikalbinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prikalbinėti — 1 prikalbinėti 1. iter. dem. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“ BsMtII250. 2. iter. dem. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus… … Dictionary of the Lithuanian Language
susikalbinėti — 1 susikalbinėti 1. iter. dem. sukalbėti 5 (refl.): Jiedu susikalbinėja viens su kitu J. 2. SPI74, SD168 sąmokslą, suokalbį sudarinėti. kalbinėti; apkalbinėti; atkalbinėti; įkalbinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalbinėti — 1 užkalbinėti iter. dem. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinėja Rm. ◊ dantìs užkalbinėti stengtis apkvailinti, apsukti: Neužkalbinėk dantų̃ – durnių čia nėra Btr. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink rš. kalbinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkalbinėti — 1 įkalbinėti iter. dem. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų rš. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju I.Simon. | refl.: Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai rš. Įsikalbinėdami, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
